Mityba – tai, ko gero, vienas sunkiausių ir daugiausiai dvejonių keliantis klausimas kiekvienam šunų šeimininkui. Kas teisinga? Kas geriau? Ką duoti privalu, o ko šiukštu negalima? Mes, augintojai, dažnai skęstame straipsnių jūroje, mituose ir baimėje kažką keisti, nes juk „reikia daryti taip, kaip parašyta knygose“.
Tačiau per dešimtmečius šunų mitybos tendencijos keičiasi beveik taip pat greitai, kaip ir mada. Tai, kas vakar buvo laikoma absoliučia tiesa, šiandien jau kvestionuojama. Tad kuo aklai pasitikėti?
Iš karto noriu pabrėžti: nesu dietologė ar gyvūnų mitybos specialistė. Dalinuosi tik savo asmenine patirtimi, pastebėjimais ir atradimais – kaip mes tvarkomės su mityba ir kas geriausiai veikia mūsų namuose.
Mano merginos – australų aviganės Arka ir Tonga – gauna beveik visko, išskyrus tai, kas šunims griežtai draudžiama ir toksiška. Aš nuolat domiuosi, skaitau specialistų rekomendacijas, tačiau nepriimu jų aklai, o pritaikau prie mūsų individualių poreikių.
Sauso maisto paieškos: kodėl brangiausias ne visada geriausias?
Mūsų Arka yra kiek jautresnė maistui. Kai tik parsivežėme ją į namus, labai ilgai ieškojome tinkamo sauso maisto. Kaip ir daugelis, buvau įsitikinusi, kad geriausias pasirinkimas – kuo daugiau mėsos ir kuo mažiau grūdų. Todėl išbandėme galybę brangiausių, madingiausių linijų su daug mėsos sudėtimis. Deja, rezultatai nedžiugino: išmatų kiekis buvo akivaizdžiai per didelis, o konsistencija – skysta.
Ilgainiui supratome priežastį – pasirodo, tuose išgirtuose, baltymų perpildytuose pašaruose mėsos kiekis jai buvo tiesiog per didelis! Iš nevilties pabandėme pakeisti kryptį ir pasirinkome Super Premium klasės maistą, kurio pagrindą sudarė saikingesnis mėsos kiekis ir lengvai virškinami grūdai. Ir tai buvo mūsų išsigelbėjimas. Šis pavyzdys puikiai įrodo: ne visada pats brangiausias ir mėsos pertekliumi pasižymintis maistas tiks jūsų šuniukui. Radę šį balansą, pagaliau atradome tai, kas Arkai tiko.
Nors pagrindą sudarė sausas maistas, jį nuolat paįvairindavome daržovėmis, vaisiais, jogurtu, kefyru, kokybiškais konservais ir nedideliais kiekiais žalios mėsos. Dėl šios įvairovės merginų skrandžiai buvo pripratę prie skirtingo maisto ir viską toleravo.
Tiesa, būtent dėl šios patirties su sausu maistu, man vėliau ir kilo natūralus dvejonių bei baimės jausmas prieš pereinant prie RAW. Sukosi viena mintis: „Jeigu sausame maiste jai reikėjo mažesnio mėsos kiekio ir grūdų, kaip jos skrandis priims visiškai žalią racioną, kur bus tik mėsa ir jokių grūdų?“
Tačiau, kaip parodė laikas, visos baimės liko tik baimėmis. Šuns organizmas termiškai apdorotą mėsą sausame maiste ir visiškai šviežią, žalią mėsą virškina kardinaliai skirtingai. Sausos granulės gamybos metu yra stipriai kaitinamos, todėl jautresniam skrandžiui tokia koncentruotų baltymų masė tampa sunkiu iššūkiu. Tuo tarpu žalia mėsa yra natūralus šuns evoliucinis maistas: ji paskatina skrandį išskirti itin stiprią rūgštį, kurioje baltymai tiesiog akimirksniu ištirpsta ir yra pasisavinami beveik 95% efektyvumu.
Būtent todėl natūrali, žalia mėsa šuns organizme puikiai tinka ir yra idealiai įsisavinama net ir tada, kai sauso maisto dozėje tenka ieškoti mažesnio mėsos procento.
Pasiruošimas motinystei: kaip į namus atkeliavo RAW
Žinodami, kad planuojame vadą, nuspėjome, kas mūsų laukia. Nėštumo metu būsimos mamos dažnai tampa itin išrankios maistui, joms viskas pasidaro nebeskanu. Todėl nusprendėme ruoštis iš anksto – nenorėjome, kad mitybos keitimas taptų ekstremaliu išbandymu pačiu jautriausiu, nėštumo, laikotarpiu.
Taip nusprendėme įvesti RAW (žalios mėsos) mitybą dar prieš merginoms pradedant lauktis. Prisipažinsiu, iš pradžių buvo šiek tiek baisu, nebuvome tikri, kaip organizmas reaguos į visiškai žalią racioną. Tačiau aklai į tai nepuolėme – prieš pradedant maitinti, atlikau rimtus namų darbus. Pradžioje išsirinkau iš atsiliepimų ir rekomendacijų tuos, kurie gamina RAW. Tada, žinoma, jiems parašiau ir tiesiogiai išklausinėjau visų rūpimų klausimų: apie patį perėjimą, maitinimą nėštumo metu, būsimų šuniukų mitybą ir tai, kiek bei kaip maistas yra subalansuotas. Visi šie namų darbai buvo atlikti iš anksto, kad turėtume ne tik norą kažką keisti, bet ir aiškią informaciją, kaip tai padaryti teisingai bei ką iš to gauname.
Kadangi viską žinojome ir darėme palaipsniui, perėjimas buvo lengvas, saugus ir be jokių nesklandumų. Nuo pat pirmos porcijos RAW maistas buvo tiesiogine to žodžio prasme surytas! O kai atėjo tikrasis nėštumo metas, mes jau buvome ramūs, nes būsimos mamytės apetitui nekilo jokių grėsmių.
Laužome mitus: sauso ir žalio maisto miksavimas
Perėjus prie RAW, šunys valgė su didžiuliu malonumu, tačiau atsirado praktinių nepatogumų keliaujant (šviežia mėsa greitai genda), o ir ateityje gimstantiems mažyliams norėjosi patogesnio maitinimo modelio.
Ilgus metus sklandė mitas, kad sauso ir žalio maisto maišyti griežtai negalima. Tačiau mes nusprendėme surizikuoti ir prisitaikyti mitybą prie savo gyvenimo būdo.
Mūsų dabartinis receptas:
- Rytas: Porcija sauso maisto.
- Vakaras: RAW mitybos porcija.
Rezultatas pranoko lūkesčius – jokio viduriavimo, jokių skrandžio problemų. Šis modelis mums tinka tobulai. Kadangi patys nesame mitybos ekspertai ir bijojome neteisingai subalansuoti raumeninės mėsos, subproduktų ir kaulų proporcijas, kasdienybę labai palengvino jau paruošti sprendimai. Mes atradome mums patinkančią „Rafus.menu“ produkciją – pasirinkimas didelis, viskas jau profesionaliai subalansuota ir supakuota porcijomis, todėl nereikia sukti galvos, tiesiog atšildai ir patieki.
Kiemas be „minų“ – praktinė RAW nauda
Dar vienas dalykas, kuris be galo džiugina maitinant žalia mėsa – tai išmatų kiekis. Skamba gal ir labai buitiškai, bet turint nuosavą kiemą, tai yra tiesiog fantastika!
Maitinant vien sausu maistu, kieme nuolat susidarydavo tikrai nemažas „minų laukas“. O štai atsiradus žaliai mėsai, tuštinimosi dažnumas ir tūris sumažėjo iki minimumo, nes organizmas pasisavina beveik viską. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nereikšminga smulkmena, kasdienybėje šis aspektas nepaprastai palengvina gyvenimą.
Šuniukų mityba: ruošiame skrandukus įvairovei
Mūsų veislyne gimę mažyliai taip pat nuo pat pradžių yra pratinami prie sauso ir žalio maisto mikso. Kodėl tai darome? Nenorime „pririšti“ būsimų šeimininkų prie vieno maitinimo tipo. Iškeliaudami į naujus namus, mažyliai gali valgyti abu variantus, o naujieji šeimininkai turi laisvę pasirinkti tai, kas jiems patogiausia.
Kol mažyliai auga pas mus, jų racionas yra labai įvairus: jie ragauja daržovių, vaisių, jogurto, varškės. Taip nuo pat pradžių pratiname, kad organizmas priimtų įvairų maistą ir ateityje nekiltų problemų. Išlydėjome jau ne vieną vadą – šis metodas puikiai pasiteisino.
Svorio kontrolė, amžinas apetitas ir skanėstai
Kalbant apie mitybą, ypač auginant australų aviganius, labai svarbus dar vienas aspektas – nepermaitinti. Kaip tikros australės, manosios visada alkanos. Jei leistum, suvalgytų ne vienos dienos normą. Būsiu atvira: aš iki šiol sveriu jų maistą.
Jei pasivaikščiojimo ar dresūros metu šunys gauna skanėstų, tą kiekį būtinai išskaičiuoju iš pagrindinės dienos maitinimo normos. Papildomi kilogramai kenkia ne tik žmonėms, bet ir šunims. Ypač tokiai judriai ir aktyviai veislei antsvoris be reikalo apkrauna sąnarius bei vidaus organus, drastiškai išauga traumų ir ligų rizika.
Mano formulė: Meilė + Maistas + Protingas krūvis (viską darome saikingai).
Kalbant apie skanėstus, renkamės tik aukštos kokybės, kuo natūralesnius produktus.
Galutinis verdiktas
Sausas ar žalias? Galbūt nereikia visada rinktis tik vieno? Galima pabandyti abu! Žinoma, visada būtina įvertinti savo šuns poreikius, galimas alergijas ar maisto netoleravimą, ir atrasti tai, kas tinka būtent jums.
Mes atradome savo receptą. Mano merginos gauna visko, nes noriu, kad jų mityba būtų pilnavertė, joje netrūktų šviežių produktų, vitaminų, o maistas teiktų tikrą gyvenimo džiaugsmą.